nuoramus

nuoramùs, -ì adj. (3^a), nūramùs (ž.) (3^a) ramus: Jis toks nūramus ir dirba nūramiai J.

nuoramiaĩ adv. J: Visi suskato zovedu joti, tiktai Bonapartė nuoramiai jojo ant savo arabijoniško arklio IM1862,28. Taip nuoramiai tau kalbant atsigaunu Vd.